Su antra puse draugauju jau ilgiau nei 2 metus, nesam susituoke, pradžioj draugystes buvo smagu laika lesiti kartu, intymyumas buvo labai didelis, bet po kurio laiko pradejo viskas slobti, atrodo, kad gyvename kas sau, as uzsiemus savais reikaliukais, jis savais ir tik susitinkame lovoje, bet ir tai intymumo nera, o jei ir yra tai labai jau greitas ir mazas, toks jausmas, kad daroma is reikalo. Atrodo, kad jis neberodo man demesio, kad manimi nebesidomi, buna tik su manimi, nes jam patogu. Ar beda kur santykiuose, o gal manyje?
ATSAKYMAS
Psichologė Monika
Santykių pradžia dažnai būna impulsyvi, jaučiame daugybę dar nepažintų jausmų, gyvename susižavėjimo, aistros ir simpatijos burbule ir su juo tarsi skrendame. Kad šis burbulas skristų reikalinga jėga. Ši jėga būna mūsų motyvacija. Besivystant santykiams mes daug stengiamės, atiduodame visa save kitam. Tačiau, ilgainiui šis burbulas sprogsta. Tai jokiais būdais nerodo santykių pabaigos. Anksčiau ar vėliau, tai nutinka visuose santykiuose. Mes priprantame vienas prie kito, skiriame daugiau laiko savo poreikiams, kartais netyčiom net pamirštame, kad norint turėti santykį reikia jį pakurstyti. Ką daryti patekus į tokią situaciją? Visų pirmiausiai apmąstyti viską iš savo pozicijos. Kas santykyje mane vis dar tenkina? Kas džiaugsmo suteikia mažiau? Ką norėčiau pakeisti? Ką norėčiau įtraukti naujo? Kuo skiriasi santykis nuo draugystės pradžios iki dabar? Ką norėčiau susigrąžinti? Kokiais būdais to pasiekti galėčiau asmeniškai? Kartu su partneriu? Kai viską išanalizuojame patys, galime pasikalbėti su partneriu ir išsiaiškinti - kaip jis mato šią situaciją? Kas jį tenkina? Kas nebe? Apsvarstykite tuos pačius klausimus, kaip ir vienumoje, tik kartu ir raskite kompromisą, ką galite daryti kartu, kad galėtume kartu pripūsti tą burbulą.