Žodis „seksas“ kilęs iš lotyniško žodžio „sekare“, kuris reiškia „atkirsti“. Dar kitaip seksas vadinamas lytiniais santykiais. Siaurąja prasme seksas vadinamas sueitimi.
Sekso formos
Sekso formų esama daug: petingas, oralinis seksas, analinis seksas, masturbacija, tantrinis seksas, fistingas ir kita.
Petingas - veiksmai, nukreipti į įvairius žmogaus jutimo organus siekiant reguliuoti lytinį susijaudinimą. Tai neatsiejama lytinio suartėjimo dalis, stiprinanti partnerių tarpusavio santykius, tiek kasdienius, tiek ir lytinius. Be to, glamonės sudaro optimalias sąlygas organizmui pasiruošti sueičiai. Partneriai glosto, liečia, bučiuoja ir myluoja ne tik vienas kito lytinius organus, bet ir kitas erogenines zonas. Petingo metu galimas orgazmas. Petingas - įprasta praktika pradedant lytinį gyvenimą, ypač dėl to, kad nėra tiesiogiai susijęs su nekaltybės praradimu, be to, tai yra sėkminga kontracepcija siekiant išvengti pastojimo. Glamonės prieš sueitį vadinamos paruošiamosiomis glamonėmis, o po sueities – baigiamosiomis glamonėmis.
Oralinis seksas - mylėjimosi forma, kuomet partneriai burna arba liežuviu stimuliuoja vienas kito lytinius organus, jo metu galima pasiekti ir orgazmą. Kai kurioms poroms oralinis seksas yra kontracepcijos būdas, siekiant išvengti nėštumo, kadangi taip mylintis sėkla nepatenka į makštį. Ši sekso forma jaudina abudu partnerius ir sukelia didelį malonumą, kadangi liežuvis ir lūpos yra drėgni, švelnūs ir šilti. Dėl akivaizdžių priežasčių, praktikuojant oralinį seksą patartina tinkama kūno higiena.
Masturbacija - dažnai masturbuojamasi lytinės brandos metu, kai lytinis potraukis yra labai stiprus, o galimybių jį natūraliai patenkinti nėra. Vidutiniškai masturbuotis pradedama apie 14 metus, bet pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta, kad tai linkę daryti ir jaunesni paaugliai. Masturbuojasi taip pat ir suaugę vyrai bei moterys, ypač būdami vieniši. Masturbacija nėra kenksminga sveikatai, o neigiamas požiūris anksčiau buvo susiformavęs dėl to, kad bet kokios seksualumo apraiškos laikytos nuodėme. Anksčiau tikėta, kad masturbuojantis ant delnų išauga plaukai. Praktikuojama ir abipusė masturbacija. Dažniausiai masturbuojamasi brendimo amžiuje, kai lytinis potraukis labai stiprus, o galimybių jį natūraliai patenkinti nėra. Tuo metu jaunuolį kankina neaiški fiziologinė įtampa.
Analinis seksas - viena iš seksualinio elgesio formų, kai sustandėjusia varpa įsiskverbiama į išangę. Ši sekso forma praktikuojama vyrų ir moterų, tiek homoseksualių, tiek heteroseksualių porų. Įvairiose kultūrose analinio sekso priimtinumas skiriasi. Analinis seksas plačiai buvo praktikuojamas Vidurinės Azijos šalyse ir Arabijos haremuose. Analinis seksas yra populiaresnis tarp homoseksualių vyrų, nors jį mėgsta ir kai kurios heteroseksualios poros.
Tantrinis seksas - kai kuriose Vakarų šalyse tantra visų pirma siejama su tam tikra sekso praktika, fizine ir dvasine sekso laisve. Kartais ji įvardijama kaip karališkasis meilės menas. Ši praktika apima gana nemažai ezoterinių motyvų ir tradicijų. Tantros meilės menas pirmiausia buvo praktikuojamas Indijos ir Tibeto karalių rūmuose. Vėliau ėmė plisti ir kitur, ypač po 1960 metų seksualinės revoliucijos. Įvairios tantriškojo sekso mokyklos laikosi skirtingų tradicijų, priklausomai nuo guru pažiūrų (pvz., mylimasi tik kartą per savaitę, išsitepus aliejais, sueities metu garsiai arba tyliai meldžiamasi, vengiama mylėtis mėnesinių metu, procesas prižiūrimas guru, kartais toleruojami nepažįstami partneriai ir kt.). Neretai tokios tantros mokyklos (Oš mokykla) turi stipriai išreikštą grupinio sekso motyvą, apipintą „savąja sukurta filosofija“.Tačiau pagrindinė tantriškojo sekso esmė – vyriškos lytinės energijos sukaupimas, jos neeikvojimas (pvz., retrogradinė ejakuliacija) siekiant kuo ilgiau pratęsti sekso teikiamus malonumus. Kartais jis tapatinamas su ramia sueitimi, kurios metu sulaikomos ar visai sustabdomos frikcijos.
Fistingas - (nuo angl. Žodžio “ fist” - „kumštis“, dar vadinama “digitacija”) – sekso forma, kuomet partneris į moters makštį įkiša pirštus (gali net penkis, kas yra įmanoma kuomet moteris yra labai stipriai sujaudinta ir makštis yra labai slidi bei elastinga (sudrėkusi).
Sekso istorija: Rytai ir Vakarai
Biologiškai seksas apibrėžiamas kaip genetinių bruožų susijungimas, pagrindinis lytinių santykių tikslas – reprodukcija. Net iki XVIII amžiaus buvo pripažįstamas tik biologinis seksas. Tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrose senovėje seksas buvo laikomas natūraliu dalyku, o falas buvo vaisingumo simboliu.
Rytų kultūrose į lytinį aktą buvo žvelgiama kaip į kūno išsivalymą, susiliejimą su gamta. Vakarų kultūrose masturbacija buvo smerkiama, o Rytuose į tai buvo žvelgiama kaip į savo kūno pažinimą. Induizmo ir tantrizmo religijos teigė, kad seksas – magiškas būdas pažinti Visatos paslaptis. Islamas užtikrino, kad vyro ir moters lytinis gyvenimas garantuoja šeimos laimę. Budizmas apskritai nerekomendavo tuoktis, nes buvo manoma, kad seksualinė energija ardo vidinę žmogaus energiją, o konfucionizmas skelbė roto pergalę prieš jausmus.
Išplitus krikščionybei, Vakarų kultūrose seksas buvo pateisinamas tik tuo atveju, jei jis vedinas tikslo – giminės pratęsimo. Moterys dažnai susirgdavo psichinėmis ligomis dėl seksualinio dėmesio trūkumo.
Vis dėlto tiek Rytų, tiek Vakarų šalyse moteriai buvo skiriamas Visatos prado įvaizdis.
XVIII amžiuje europiečių keliautojai vis dažniau ėmė lankytis Indijoje, Kinijoje bei kitose rytų šalyse, ir jų skirtingas požiūris į seksą europiečiams įnešė nemažai sumaišties. Rytai mokė Vakarus jausmingumo, o Vakarai tuo tarpu į seksą žvelgė paprasčiau, kaip į sueitį, todėl europiečiai ilgą laiką geišas laikė prostitutėmis, nes nesuprato, kad svarbiausia – ne pats lytinis aktas. Rytų pažinimas prišaukė tikrą „seksualinę revoliuciją“ – vakariečiai į seksą nebežiūri taip pat kaip anksčiau, tai nebėra vien tik aktas, padedantis pratęsti giminę.
Bene didžiausias indų palikimas – „Kamasutra“ (eiliuotas kūrinys, skirtas meilės temai, kurį, kaip spėjama, parašė Vatsjajana, III-IV a.). Senovės indų mitologijoje „Kama“ buvo meilės dievas.
„Kamasutroje“ išsamiai aprašyta 24 sekso pozos, pateikta dar 40 sekso pozų. Tai – tarsi pirmasis sekso vadovlis, mokantis lytinių santykių meno.
Sekso pozos pirmąkart buvo aprašytos „Kamasutroje“. Dabar egzistuoja daugybė sekso pozų, nuo visai paprastų iki sunkiai įgyvendnamų.
Seksologija - mokslo šaka, tirianti lytinius santykius fiziologiniu, psichologiniu ir socialiniu aspektais. Šiuolaikinė seksologija – daugiadisciplininis mokslas, naudojantis biologijos, medicinos, psichologijos, statistikos, epidemiologijos, sociologijos, antropologijos ir kartais net kriminologijos mokslų žinias ir stebėjimo metodus. Seksologija tiria žmogaus lytinės raidos ypatumus, lytinius santykius ir su jais susijusius reiškinius (ypač elgesį ir sueities techniką) bei lytinius sutrikimus ir patologiją.
XX a. padidėjo seksualumo žinių poreikis, todėl atsirado nauja mokslo šaka – seksologija. Pirmaisiais seksologijos pradininkais minimi:
Vienos universiteto psichiatrijos profesorius Richard Freiherr von Krafft-Ebing (1840-1902),
Šveicarijos neuropatologas, psichiatras ir entomologas Auguste Forel (1848-1931),
Vokietijos psichiatrai Albert Moll (1862-1939) ir Magnus Hirschfeld (1868-1935).
XX a. 2-ojoje pusėje prie seksologijos mokslo raidos daug prisidėjo genetikos, endokrinologijos, neurofiziologijos, embriologijos, evoliucinės biologijos, ginekologijos ir kitų mokslų pasiekimai.
Šiandien seksas suvokiamas jau ne tik kaip veiksmas pratęsti giminę, bet ir kaip malonumų šaltinis, todėl dažnai norima apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tam padeda kotracepcija, kuri žinoma jau nuo seno (jau antikos laikais buvo naudojamas kalendoriaus metodas, nutraukiamo lytinio akto, viduramžiais pasirodė pirmieji prezervatyvai.
XX a. Pradėjo plisti prezervatyvai ir cheminė kontracepcija. Manoma, kad dėl šios priežasties XX a. smarkiai sumažėjo gimstamumas daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių.
Šiandien kontraceptinių priemonių pasirinkimas itin gausus, tačiau tinkamiausią priemonę gali išsirinkti tik kiekvienas asmuo individualiai.
Suaugusiems.lt
