„Jis keičia drauges kaip kojines!“
„Ji negali susigyventi nei su vienu vyru!“
„Jam jau trisdešimt, o jis nesusitikinėjo su niekuo ilgiau nei mėnesį...“
Jei jūs tokias ir panašias frazes girdėjote ne vieną kartą, greičiausiai jūs priklausote 30 proc. suaugusių vyrų ir moterų, kurie turi intymofobiją – būtent taip šį reiškinį vadina psichologai. Toks sutrikimas (būtent sutrikimas, o ne liga) diagnozuojama tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Tačiau, ar tikrai nuo to kenčia pats intymofobas?
Artimų emocinių santykių baimė egzistavo ne tik mūsų amžiuje, bet ir prieš keletą šimtmečių. Pavyzdžiui, vienas žinomiausių meilužių-herojų Kazanova. Pagrindinis skiriamasis intymofobo bruožas – bet kokiu būdu išvengti prisirišimo prie kito žmogaus.
Todėl labai dažnai intymofobą painioja su lovelasu, tačiau tai nėra visiškai vienas ir tas pats: teoriškai, lovelasas gali įsimylėti, vesti ir netgi turėti gražią šeimą, kai žmona susigyvena su vyro elgesiu. Intymofobui tuo tarpu siaubą kelia vien tik frazė „aš tave myliu“, kurios visi kiti normalūs žmonės laukia su apsalančia širdimi. Lovelasui visiškai nerūpi jo partnerio jausmai, jis pats nenori įsimylėti. Intymofobas bijo apskritai parodyti bet kokius jausmus, t.y. prisipažinimas meilėje jam reikštų savęs praradimą.
Kodėl taip vyksta?
Tiesą pasakius, šis reiškinys nėra ištirtas iki galo, tačiau didelę reikšmę turi tokie XXa. reiškiniai kaip emancipacija, feminizacija ir kiti. Spręskite patys: lyčių ribos šiuo metu yra plaunamos, pasidarė ne tokios ryškios ir aiškios, o tai privedė prie to, kad priežastys, dėl ko vyras gyvendavo su moterimi (ir atvirkščiai), taip pat nyksta.
Ir tai net ne santuokos problema, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk egzistuoja ir kitokios sąjungos tarp dviejų mylinčių žmonių. Tačiau intymofobas bėga nuo bet kokios sąjungos, bet kokio susijungimo ir netgi nuo užuominų apie tai.
Jei jaunuolis nuo vaikystės nemato laimės tarp tėvų, merginas mato kaip neatsisakančias partneres vienai nakčiai, o pašonėje turi daugybę pavyzdžių vedusių draugų, kurie išsiskiria praėjus vos pusei metų po vestuvių – kaip jam norėti artimų santykių su tokiomis merginomis ir kaip apskritai nebijoti moters ir vyro sąjungos?
Jei mergina aplink mato pasileidusius jaunuolius, vis kviečiančius pasivažinėti, jei ji objektyviai suvokia, kad gali apsieiti ir be šių jaunuolių paramos bei palaikymo, o už sienos girtas kaimynas muša savo žmoną – kaip tokiai merginai atverti savo širdį?
Tiesa, intymofobai dažniausiai sėkmingi ir daug gyvenime pasiekia. Tik nemoka... mylėti. Kodėl? Nes jie jaučiasi nevisaverčiai, kadangi nėra patyrę nieko gilesnio nei momentinis susižavėjimas. Ir jei žvelgsime giliau, jie iš tikrųjų kenčia, nes, kaip bebūtų, už mūro sienos slepiasi meilės poreikis, kuris perauga į baimę.
Ko bijo intymofobai?
Ko gero intymofobija – tai viena iš sričių, kurioje moterys, jei ne viršijo, tai tikrai pasivijo vyrus. Baimių, užveriančių duris į jausmų pasaulį, intymofobai sukaupia sočiai.
Baimė nusivilti partneriu, baimė įskaudinti kitą žmogų, baimė jausti skausmą, baimę permainų metu, netekties baimė, negebėjimas prisiderinti prie kito žmogaus įpročių ir baimė netekti savųjų – vienu žodžiu, visos šios baimės, kurias dauguma žmonių nesąmoningai nugali, intymofobus priverčia atstumti bet kokius artimus ryšius.
Svarbu, kad intymofobai dažniausiai puikiai supranta savo padėtį ir netgi kalbasi apie tai su savo partneriais dar santykių pradžioje. Tačiau antrosios pusės dažniausiai to nesuvokia, kaip rimtos problemos. Žinoma, dauguma dar santykių pradžioje nori tapti herojais ir išgydyti savo mylimąjį ar mylimąją. Tačiau toks ryžtingas siekis gali tik viską sugadinti ir atstumti intymofobą. Ir vis dėl to, kaip teisingai gydyti artumo baimę?
Intymofobija – sutrikimas, kurį geriausiai gydyti... nustojant jį gydyti. Jei vyras ar moteris, sugalvoję išgelbėti intymofobą, pradeda su juo apie tai dažnai kalbėtis arba bando apgaubti jį meile, atsidaužia į stiklo sieną ir partneris tampa uždaras. Taigi, laikui bėgant jo netenka, nes tokį žmogų meilė ir rūpestis tiesiog smaugia ir sudaro laisvės praradimo iliuziją.
Jei jums brangus intymofobas ir jūs tikrai norite jam padėti, susitaikykite su mintimi, kad jis niekada jums neprisipažins meilėje, neatsakys tais pačiais jausmais, tačiau išliks šalia jūsų ilgus metus. Tai padaryti galima vienu būdu – laikykite atstumą (žinoma, vyro ir žmonos santykių ribose), nesikėsinant į jo laisvę ir stengiantis vengti kalbų apie meilę.
Tai labai svarbus momentas, kurio metu jums teks priimti sprendimą: ar jūs esate pasiruošę gyventi ištisus metus su mylimuoju ar mylimąja, nekalbėdami su juo ar ja apie jausmus, tačiau turėdami pastovią draugiją, palaikymą, seksą ir kitus sąjungos privalumus, ar jūs vis dėl to iš karto nutraukiate savo laiko gaišimą perauklėjimui, kad netektų gailėtis geriausių išėjusių metų.
Suaugusiems.lt
