Tyliai tvarkausi virtuvėje, kai išgirstu juoką. Tai, kas turėjo būti tik greitu pasitikslinimu, Maljorkoje ar Menorkoje atostogavo buvusi kolegė, virto ilgu, damišku pokalbiu, su ilgėliausiais įvykių atpasakojimais ir stiuardų grožio nusakymais.
Kaip tik buvome pavakarieniavę, tad nukrausčiau stalą, palikęs tik nugertą butelį ir stiklinę. Ponia parodė, kad dingčiau į virtuvę, o pati prisijungė prie nešiojamo kompiuterio ir gausiai kažką aptarinėjo.
Man, tiesą sakant, nelabai rūpėjo, kur atostogauti vyksime. Visur gražu, visur gerai. Man rūpėjo tik tuštėjanti ponios taurė ir procesas, kuris netrukus turėjo įvykti.
„Taip. Taip. Taip. Aha“
Ar jau duodami paskutiniai patarimai?
„Ach. Ir ką jis atsakė?“
Deja, dar ne.
Atsišliejau į stalą. Per stuburą nuėjo šiurpulys. Nors protas sakė, kad dar reikės palaukti, kūnas jau prisipildė stebuklo laukimo.
Galėjau girdėti, kaip į taurę skimbčioja žiedas.
.png)
Nagi, alkoholi. Padaryk savo darbą.
Apsilaižiau lūpas. Šampano dvelksmas jau pasiekė ir virtuvėje.
„Gerai. Supratau. Iki.“
Patraukiau ranką nuo klyno. Nejučiom jau buvau įsijautęs... Ponia įėjo į virtuvę. Rankoje – tuščia taurė.
- Žemyn, - sumurkė.
Atsiklaupiau ant kelių, kaip ir pridera. Ponia patogiai visu kūnu atsirėmė į tvirtą stalą ir apžergė man veidą. burną. Nosį pakuteno silpnas alkoholio kvapas. Pakėliau žvilgsnį. Ponia buvo lengvai apkvaitusi. Palengva atsipalaidavo ir...
...šilta srovė pasiekė mano laukiančias lūpas.
Leidau auksiniam nektarui jas suvilgyti, prieš išsižiodamas. Kai nebegalėjau tverti, pravėriau plačiai burną ir priėmiau ponios gėrimą; pagarbiai, kad nė lašelis nenuvarvėtų per smakrą, ėmiau gerti vitaminus ir sunką, midų ir amritą. Šiandien, kaip ir kiekvienąsyk, ponios skonis buvo kitoks. Sūrokas, atmieštas alkoholiu, bet gardus. Esensiškas.
Šimtaprocentinė esencija žmogaus, kurio geidi...
...damai atlikus reikalą, patarnavau savo liežuviu kaip higienine priemone. Jai baigus, dar kurį laiką pagarbiai klūpėjau, o tada atsistojau.
Tiesiog štai taip, kaip ir kiekvieną dieną.
Anonimas
