Šypsojausi pati sau keldamasi nuotaiką kol mano vaikinas dar su chalatu tysojo prie televizoriaus. Po poros irzlesnių raginimų jis pagaliau pasirodė tarpduryje. Lėtai nužvelgė mane, bet taip nieko ir nepasakė. Šiandien kaip niekada troškau jį sužavėti. „Vairuosiu aš“ — žaismingai pranešiau. Tačiau ir toks pasiūlymas nesukėlė entuziastingos reakcijos, o iš vonios tepasigirdo sausas „gerai.“
Tačiau mano jausmai buvo priešingi. Vos išvydus jį pasipuošusį mano pakili nuotaika įgavo seksualų atspalvį, ore tvyrantis jo kvepalų aromatas greit apgaubė mano smegenis. Tyčia ar ne, bet mes tobulai derėjome kartu, o man kvapą gniaužė bežiūrint į mylimąjį vilkintį juodai. Dievinu, kai jis palieka valiūkiškai prasegtą viršutinę marškinių sagą.
Laikas spaudė ir netrukus mes, lyg du nakties šešėliai, nėrėm į vakaro tamsumas. Automobilis net nespėjo gerai įšilti, kol pasiekėm kelionės tikslą. Vargiai spėjau ir aš įstverti Mylimo parankės, kad nenusisukčiau sprando tipendama per sumindžiotą sniegą, o jis ir toliau išliko keistai tylus ir abejingas. Nebuvome paskutiniai, bet pirmesnių buvo sočiai ir patekome į jau prasidėjusį vakarėlį. Šeimininkai pasitiko mus su didelėmis šypsenomis, akimirksniu išsivadavome iš paltų ir įteikę šmaikščią, suaugėlišką dovaną ketinome įsilieti į minią.
Šeimininkams mus su vaikinu nusitempus į skirtingas namų puses, vėl išsiskyrėme visiškai abejingai, tačiau ieškoti tam priežasčių nebuvo laiko. Atrodė, kad jis mėgavosi draugo kompanija, o aš kelis kartus maloniai nustebau gavusi komplimentų apie seksualų vakaro įvaizdį. Mano pasitikėjimas savimi tik augo: jaučiau, kad dauguma svečių akimis lydi mano siluetą. Deja, teko nusivilti, kad tų akių, kurias norėjau jausti ant savo kūno, taip ir nepagavau. Jis, rodos, tyčia stovėjo nugara į mane ir intensyviai kalbėjosi su savo geriausiu draugu, lyg būtų nesimatę visą amžinybę...
Galiausiai, jis kulkos tiesumu priėjo prie manęs ir, be žodžių, ko ne tempte išsitempė iš svetainės, o nusivedęs į tamsiausią koridoriaus kampą, lygiai taip grubiai, prirėmė prie sienos ir sugriebė už smakro. „Kas čia per spektaklis, panele kokete?“ – aršus, gilus, prislopintas balsas baimingu jauduliu nuvilnijo per kūną. Nespėjau įsižiūrėti jam į akis, kai pajutau karštą kvėpavimą visai šalia ausies, o trumpi, besibadantys barzdos šereliai tik dar labiau jaudino mano jau ir taip įsielektrinusį kūną. Nesugebėjau ištarti nė žodžio, visas kūnas stingo iš netikėtumo, baimės ir jaudulio mišinio.
O jis nė neketino kalbėtis... Netrukus pajutau, kaip jo šilta ranka slysta aukštyn mano nuoga šlaunimi ir miklūs pirštai, be jokios preliudijos, nustūmę iš kelio varžančias kelnaites, skverbiasi gilyn. Iš nuostabos net pasistiebiau, tvirčiau atsišliejau į sieną ir jis tikrai negalėjo neišgirsti man išsprūdusio aiktelėjimo, bet, nepaisydamas visko, jau po kelių akimirksnių dirgino dviejų pirštų galais mano G-tašką. Žinojau, kad bet kurią akimirką galime būti užklupti, bet nenorėjau, kad jis sustotų. Pakandusi apatinę lūpą įsikniaubiau jam į petį, bet vos pajutęs, kad esu netoli viršūnės, jis liovėsi.
Šiek tiek atsitraukė ir atsitūpęs ėmė smaukti žemyn sudrėkusias kelnaites. Nusivalė į jas pirštus ir bandė numauti. Aš norėjau priešintis, bet užteko jo vieno įsakmaus žvilgsnio ir kaip mat paklusau. Jis atsistojo, įsidėjo mano apatinius į kišenę ir nueidamas burbtelėjo: „Gana. Važiuojam namo.“
Neabejojau, kad mano skruostai dega iš susijaudinimo, bet nebuvo kada atvėsti – išskubėjau paskui jį nepakeldama akių į svečius. Mano vaikinas atsisveikino su savo geriausiu draugu paaiškinęs, kad iškilo nenumatytų problemų, o šis tik kreivai šyptelėjo tardamas: „O ką aš tau sakiau...“. Tuo metu jis vėl išskubėjo kaip įkirptas, net nepadėjęs man apsirengti palto, kaip įprasta.
Nuklibinkščiavau apšalusiu šaligatviu paskui, jausdama, kaip šaltas oras sukasi aplink mano nuogas šlaunis ligi pat sudrėkusio viršaus. Vairuoti man, žinoma, irgi neteko. Jis tylėjo visą kelią ir net nežvilgtelėjo į mane. Tylėjau ir aš droviai suglaudusi kojas, kad pati nesusivaldžiusi nepulčiau baigti jo pradėto žaidimo. Dar siekiau įjungti muziką, kad bent ta nejauki tyla nespengtų ausyse, bet gavau per nagus kaip mažas vaikas. Nedrąsiai stebėjau jo profilį. Jis nebuvo nei pervargęs, nei įsiutęs, tik kažkoks kitoks nei visada. Buvo bauginantis ir jaudinantis vienu metu.
Tylėjo jis ir visą kelią link namų, ir lifte, ir įžengęs į butą. Tylėjau ir aš. Nusispyrusi batelius ir pasikabinusi paltą skubėjau į miegamąjį kuo greičiau nusirengti naująją suknelę kol dar nepalikau ant jos dėmės. Vienas, du ir štai stovėdama prieš tą patį veidrodį jau vien su ilgomis kojinėmis ir liemenėle, nusiiminėjau papuošalus ir svarsčiau, kur mano chalatas. Eidama į vonią išgirdau jo žingsnius visai šalia ir skaudžiai aiktelėjau, kai jis atsainiai stumtelėjo mane ant lovos. Taip ir kritau: veidu žemyn ir nuogu užpakaliu į viršų. Būčiau jau kėlusis ir pagaliau tūžmingai pasiūliusi išsiaiškinti, kas čia vyksta, bet nespėjau.
Jis užsigulė mane ir keliu praskėtė kojas. Širdis mano krūtinėje šėlo. Jis kruopščiai nusitaikė ir vienu staigiu judesiu įėjo į mane. Visą virpančią, įkaitusią ir sudrėkusią. Rodos, akys pačios šoktelėjo iš orbitų. Jis nieko nelaukdamas tvarkė mane lyg dauginimosi instinkto valdomas gyvulys. Manyje kovėsi malonumas, nuostaba ir baimė, kurie pakaitom siuntė mano kūnu ugnines bangas. Jo ritmas ir kvėpavimas vis greitėjo, net vidumi jaučiau, kad tuoj baigs ir nustebau pati, kai grubiai timptelėjęs už plaukų pasiuntė mane aukščiau nei aukštai. To jis nebeatlaikė ir jo sėkla keliais pliūpsniais išsiliejo mano viduje, ko jokiu būdu anksčiau nebūtų daręs.
Gaudydamas orą jis krito ant nugaros šalia manęs ir pagaliau nusišypsojo – pagaliau grįžo tas žmogus, kurį myliu. Mano veido išraiška, tikriausiai, pati turėjo išduoti, kad visiškai nesuprantu, kas vyksta. „Ateik čia!“ – ir vėl klusniai susiraičiau greta tikėdamasi paaiškinimo. Jis švelniai glostė man plaukus ir kalbėjo tuo pačiu sodriu, dabar kiek prikimusiu, balsu: „Šiandien tu buvai tokia pasitikinti savimi, trykštanti džiaugsmu ir pritrenkiančiai graži. Jau vien pamatęs tave nenorėjau niekur vežtis... Galiausiai, troškau priminti, kad tu – mano. Tik mano.“
Suaugusiems.lt
