Raguotas savo noru

Sutinku savo žmoną. Ji – labai gundanti, su šelmiškai surištais plaukais, juodai balta suknele gilia iškirpte ir aukštakulniais. Atrodo nuostabiai. Labai ją myliu.

 

Patraukiame link tikslo. Vis užmetu akį į savo atspindį vitrinose – atrodau kaip koks verslo magnatas ar bankininkas, žodžiu, rimtas žmogus. Na, natūralu, kadangi ketinu sutvarkyti išties rimtą reikalą.

 

Pusiaukelėje spusteliu žmonos ranką, bet ji neatsako. Pakeipiu galvą ir matau, jog ji panirusi į mintis, kramto lūpą. Akivaizdu, ką įsivaizduoja. Kai ir pats imu tai įsivaizduoti, užplūsta jaudulys.

 

Na štai, liko tik pereiti gatvę ir... Mano kelnėse jau kurį laiką begėdiškai pūpso kauburys. Gerai, kad vakaras, ir nelabai kas mato.

 

Pagaliau žengiame prie raudonų durų. Paskambinu ir jos atsidaro.

 

Einame tiesiai prie registratūros. Jauna mergina patvirtina, kad mūsų jau laukta. Tiksliau... Mano žmonos.

 

- Ar mokėsite dabar, madam? – paklausia registratorė, žiūrėdama tik į mano pačią.

 

Garsiai suprunkščiu. Ar ji akla? Ar nemato, kas čia tvarko reikalą?

 

Išdidžiai išsitraukiu piniginę ir skaičiuoju banknotus. Dar pridedu vieną viršaus, ne tiek už gerą aptarnavimą, kiek kad parodyčiau, jog valdau situaciją.

 

- Viliuosi, - garsiai sakau, kišdamas piniginę atgal į kišenę,- jog mano žmona liks patenkinta. Tas yra labai svarbu. – Nesmagu pripažinti, bet pabaigoje mano balsas užlūžta. Užvis labiausiai norėčiau išsitraukti kotą ir imti pašėlusiai masturbuotis, bet dar negalima. Dar ne... – Maloniai primenu, - tęsiu, jau sunkiai slėpdamas jaudulį, - kad varpos dydis turėtų būti ne mažiau dvidešimt vieno centimetro. Dargi dvidešimt dviejų, jei būtų galima.

 

Administratorė užtikrina, jog viskas pagal pageidavimus.

 

 

- Nesijaudinkite, pone. Jūsų žmoną aptarnaus tikras profesionalas. Tiesą sakant, jo varpos dydis net dvidešimt trys centimetrai. Damos, paragavusios mūsų darbuotojų, paprastai nebegrįžta prie... – administratorė kritiškai nužvelgia mane nuo galvos iki kojų, ir, regis, dargi stabteli ties klynu.

 

Man net susvaigsta galva. Viskas vyksta būtent taip, kaip ir rašiau savo pageidavime. Subtilus pažeminimas, įvilktas į profesionalumo popierėlį... Tttaaaiiip...

 

- Gerą vakarą.

 

Tarpduryje į koridorių stovi aukštas, saikingai raumeningas, įdegęs vyras. Jo plaukai – juodi kaip varno, žvilgantys ir tiesiog angeliškai, kaip moterims patinka, garbanoti. Jis atrodo kaip modelis ar meksikietiško serialo žvagždūnas. Nuryju seilę. Nervingai brūkšteliu per savo praretėjusį viršugalvį.

 

- Laba diena, - kvailai pasakau.

 

Tuo metu mano žmona, jau kurį laiką pamiršusi, jog egzistuoju, ištraukia savo ranką man iš delno ir žengia prie to Adonio. Švelniai perbraukia jam per žandikaulio liniją. Vyras suima jos gležną rankelę ir pabučiuoja, žiūrėdamas tiesiai į akis. Kai abu dingsta kambaryje, esančiame prie pat registratūros stalo, aš noriu žengti paskui, bet darbuotoja mane sulaiko.

 

- Prašom, jums reikia pasirašyti čia ir čia.

 

Mergina pasitraukia, o aš pasirašinėju. Išgirstu aiškų pliaukštelėjimą ir savo žmonos juoką. Ar tas graikų dievas žmogaus kūne pliaukštelėjo jai per sėdynę? O gal, norėdama paskatinti grubesniam seksui, mieloji skėlė jam antausį?

 

Mano rankos ima prakaituoti, tušinukas slysčioti. Drebančia ranka rašau, bet visu kūnu įsitempęs klausau, ką dar išgirsiu. Kurį laiką tyla. Galbūt jie bučiuojasi, o gal... O taip. Pasigirsta su niekuo nesupainiojamas lovos girgždėjimas. Oho, su kokia jėga anas paėmė mano žmoną! Dvidešimt trys centimetrai... Dievaži... Sprindžiu daugiau nei mano... Mano dama turbūt devintame danguje...

Pasigirsta laukiniai šūksmai. Mano vaizduotė taip pat ima lėkti laukiniu greičiu... Kas ten vyksta? Nebegaliu tempti, nebegaliu dirgintis. Turiu pamatyti!

 

Priėjęs atsargiai praveriu duris.

 

Vaizdas pranoksta bet kokias fantazijas.

 

Visas kambarys dekoruotas ryškia, vulgaria raudona spalva, su keliom kontrastingom juodom detalėm. Viduryje, satino pataluose, šėlsta mano žmona su meilužiu. Jis sėdi ant lovos krašto, visiškai nuogas. Pastebiu, koks jo kūnas vyriškai gauruotas, kaip tikro eržilo. Jis ir elgiasi kaip gyvulys: mano žmona jodo jį raitelės poza, tačiau jis taip pat nesėdi rankų sudėjęs, jo dubuo juda kartu su mano mylimosios kūnu, viena ranka atsirėmęs į lovą, kita grubiai laiko apglėbęs mano moterį.

 

Kelioms sekundėms sustingstu, pamiršęs viską pasaulyje. Tai tokia scena, kokios nesu matęs net pornografijoje: greitis, laukinė aistra, aplinka... Jaučiuosi lyg patekęs į kitą planetą, kur viskas hiperbolizuota. Palengva mano kotas primena apie save. Jis toks stačias ir tvinksintis, kad net pasijuntu prilygstantis tam eržilui, tvatijančiam mano žmoną. Palengva seguosi kelnes, bet nuojauta kužda, kad dar palaukčiau...

 

Ir nuojauta teisi. Mano madam sustoja nuvarginta meilės, visiškai išsitaršiusi ir tokia atsipalaidavusia mina, kokios dar nesu matęs. Meilužis tvirtai kilsteli jos užpakaliuką sau nuo kelių, ir, kol ji tiesiog stovi atsirėmusi į lovą savo keliais, apžergusi jo klyną, juodasis eržilas viena ranka pasikelia nuo lovos ir ima dulkinti tiesiog štai taip, kita ranka vis dar sugriebęs jos pečius. Man net sumirga akyse nuo to raumeningo kūno, jo jėgos ir energijos,  jis tarsi kokia sekso mašina... Susitelkęs tik į darbą, o darbas yra iškrušti mano žmoną taip, kaip niekada neiškrušau aš. Mano brangiajai ima trūkti oro, ji nebeturi jėgų šaukti, tik garsiai kvėpuoja, jos galva atkragusi nuo visiško pasitenkinimo, nuo daugybinio orgazmo, po kurio meilužis nesustoja nė sekundei. Galiausiai vyras vienu metu savininkiškai suėmęs Milą spusteli žemyn ir tuo pačiu metu įsiskverbia iki pat galo. Mano žmona suklinka taip, kad vos nebaigiu net neprilietęs savo varpos. Tas gryno malonumo, beprotiško orgazmo vaizdas mane taip sukrečia, jog net suklumpu ant kelių, išsitraukiu organą ir imu masturbuoti taip, lyg nuo to priklausytų mano gyvybė. Jaučiu, kad tuoj neišlaikysiu...

 

Bet manęs dar laukia išbandymai!

 

Atsargiai paguldęs mano suprakaitavusią, sušilusią, visiškai išdulkintą žmoną ant lovos, Adonis nė neketina sulėtinti tempo. Jis, regis, nė kiek nepavargęs, jo milžiniškas kotas styro lyg būtų dirbtinis, o ne žmogaus kūno dalis. Pagaunu save alkanu žvilgsniu žiūrintį į tą didžiulį, gyslotą vyriškumą, tuo metu delne gniaužiantį savo nykštuką. Meilužis tęsia savo šou. Atsiremia keliais į lovos kraštą, suima mano žmoną už liemens ir pakelia lyg plunksnelę. Jos apatinė kūno dalis atsiduria ore, o likusi – remiasi į lovą.

 

Meilužis su tokia pačia jėga ima dulkinti mano žmoną nauja poza. Aš alpstu, kaip dar nenoriu baigti, bet jaučiu, kad kontrolė slysta man iš rankų. Jis toks vyriškas, toks gyvuliškas, o mano Mila tokia moteriška, atsidavusi ir orgazmuojanti... Mano varpa, panašu, tuoj sprogs, jei šitie karšti vaizdiniai tęsis... Po eilinio žmonos orgazmo Adonis pastato ją ant keturių ir ima braukyti varpa tarp užpakaliuko žandukų. Aš iškart pasigaunu mintį apie analinį. Būtinai reikės išbandyti. Tiksliau, mano žmona turės išbandyti... Tai jau tikrai ne su manimi... Sudirgintas visų šių minčių ir vaizdų, aš baigiu, iš mano varpos pasipila sperma ir aš nieko nebegaliu padaryti, nebegaliu savęs kontroliuoti.

 

Taip ilgai laikiau save užspaudęs, kad, regis, kuriam laikui atsijungiu nuo pasaulio. Kai atsimerkiu, manęs jau laukia darbas: švariai nuprausti savo žmoną liežuviu. Jos oda vietoms sūri nuo prakaito, vietomis karti nuo kvepalų, o vietomis... Saldi nuo sėklos.

 

Kambaryje liekame vieni du, ir kurį laiką tiesiog gulime ant lovos, abu išvarginti ir patenkinti... Vėliau nusiridename į vienas kito glėbį.