SPALVOS. II dalis

ANTRASIS LYGIS

Duris atidaręs Tadas palydėjo Vika į tą patį kambarį. Kambarys buvo neatpažįstamai pasikeitęs: vidurys atlaisvintas, prie sienų stovėjo keletą kėdžių, jau pažįstama reikmenų dėžė, vaza su rykštėmis, stalas, ant jo kompiuteris, šalia kolonėlės. Olegas ir Gabija jau buvo čia, netrukus prisijungė Milda, o dar po kiek laiko - Rokas. Tadas pasveikino svečius: 

  - Malonu jus čia visus matyti. Ką šiandien veiksime? Šoksime. Tiksliau, bus šokių konkursas, o prizas štai toks - Tadas parodė kilmingai atrodantį vyno butelį su prikabintu pakabuku "Geriausiai porai". Iš pradžių apšilimas, įprastas šokis. Paskui poros atliks solo numerius, o kiti dalyviai tuo metu bus komisijos vaidmenyje. Šokio metu nepamirškim į kokį klubą čia susirinkome, galima naudoti reikmenų dėžėje esančias priemones. Tikiuosi, suteiksime malonumo ir poros partneriui, ir komisijos nariams... Bet kuris nuolankusis gali atsisakyti partnerio draugijos, bet išėjimo nuobauda būtų penkios rykštės per užpakalinę kūno dalį moterims arba dešimt – mūsų vyriškajai pusei. 

"Fantazijos trūkumu organizatoriais nesiskundžia" - pamanė Vika su malonaus, bet nerimastingo nuotykio nuojauta - "Noriu nenuvilti nei savęs, nei kolegų..." 
Užgrojo rami muzika. Olegas iš karto pakvietė šokiui Gabiją. Po akimirkos Milda jau lingavo į taktą su Roku. 

  - Galima? - Tadas džentelmeniškai ištiesė ranką ir trečia pora prisijungė prie šokančių. Daina sekė dainą, lėtesnes melodijas keitė greitesnės, niekas neskubėjo pereiti prie esminės vakaro dalies. 

Bet šokėjai sukaito ir esminė dalis neišvengiamai atėjo. Tadas pritildė muziką ir paklausė ar yra savanorių pirmajam konkursiniam pasirodymui. Atsiliepė Olegas ir Gabija. Konkursas prasidėjo. 

Šį kartą muzika buvo labai melodinga, tikriausiai specialiai parinkta šitam renginiui. Keturi likę kolegos patogiai atsisėdo, o Olegas išvedė Gabiją į kambario vidurį. Pora ėmus suktis ritme, viena ranka prilaikydamas partnerę, kita Olegas ją nurenginėjo. Paklusnioji Gabija nepasipriešino nei vienu judesiu, kaip tik stengėsi padaryti procesą paprastesnį ir grakštesnį. Dainai baigiantis, Gabija jau sukosi baltuodama visu kūnu. Dabar Olegas glostė Gabiją, tai lengvai suspausdamas krūtis, tai aplankydamas apatinę kūno dalį. Daina baigėsi, Olegas liepė nusirengti likusius drabužius ir nusivedė damą prie priemonių dėžės. Išsirinko siaurą ir neilgą odinį diržą. Antra daina suskambo neskubiu ritmu, netrukus ritmą papildė diržo pliaukštelėjimų garsai. Iš pradžių nestiprūs, paskui stipresni. Nors trumpas diržas ir glaudi padėtis neleido Olegui per daug įsismaginti, poros judesiai tapo vis energingesni, po kirčių Gabija ėmė krūpčioti, vis pritūpdavo, taip labai pagyvindama šokį. Olegas uždėjo Gabijos rankas sau už kaklo, pats viena ranka glostė partnerę, o kita stengėsi palaikyti taktą odiniu diržu. Pasibaigus antrajai dainai, partnerės užpakalinė kūno dalis nusidažė rausvais atspalviais, Gabija giliai kvėpavo, nepaisant nuogumo atrodė sukaitusi, bet akyse spindėjo geras nuolankumas. Po pertraukėlės šokis tęsėsi. Dabar Olegas vis iškeldavo ranką ir apsukdavo Gabiją apie savo ašį, o atsisukus jai nugara, savo odiniu dirželiu kirsdavo per priekinę kūno dalį. Dabar ir pritūpti Gabija nebegalėdavo - kirčio metu jos ranka vis būdavo tvirtai laikoma viršuje Olego. Kirčiai ir dabar nebuvo stiprūs - bet per jautriausias vietas. Gabija laikėsi didvyriškai, tik paraudęs veidas ir sudrėkusios akys rodė, kad išbandymas jai teko nelengvas. Šokiui baigiantis, jau ir priekinė kūno dalis tapo rausva, ypač krūtinės ir klubų srityje. 

Vėl pertraukėlė ir baigiamoji pasirodymo melodija. Visiems netikėtai, Olegas padėjo savo įrankį į šalį ir dabar jau pora sukosi pačiame įprasčiausiame, labai gražiame šokyje. Pasirodymas "komisijai" labai patiko ir pora susilaukė nuoširdžių plojimų. 

Pasibaigus pirmajam pasirodymui, Tadas paskelbė pusvalandžio pertrauką ne tik Gabijai ir Olegui, bet ir žiūrovams šiek tiek atsigauti nuo įspūdžių. 

  - Būsime kita žvaigždžių pora? - paklausė Tadas Vikos. 

  - Taip... 

Laukdama šokio, Vika stengėsi susikaupti ir pasiruošti tam, kas dabar greit nutiks. Maloni muzika ramino, o ir kiek pakentėti dėl tokio gražaus reginio, atrodė labiau nei priimtina. 
Tado ranka ėmė sagstyti sagas, drabužiai nuskriejo į šalį. Ištiesta džentelmeniška ranka ir pora ėmė suktis ritme. Vika jautė Tado kvėpavimą, ne visada kuklius prisilietimus. Muzika baigėsi, minutės pertraukėlė ir vėl šokis. O Tado rankose jau plunksna. "Matyt įstrigo praeitame rate pačiam tekęs fantas" - pamanė Vika, prisiminusi nevykusiai stoišką Tado veidą. "Parodysiu, kaip reikia būti kantriam" - pamanė. Plunksna ėmė judėti pilvu, paskui krūtine, paskui pasiekė pažastis, nuslydo žemyn. Vika greitai suprato, kad nereaguoti į kutenimą nesugebės, kūnas ir veidas reagavo prieš jos valią, pridėdamas šokiui egzotinių judesių. Žiūrovai šypsojosi. "Pirmame rate, stebėdama Tadą, juokiausi aš" - prisiminė - "Dabar kitiems linksma". Pagaliau muzika baigėsi, pertraukėlė. "Dar du šokiai, matyt, lengviau nebus, ir tegul...". Pertraukos metu, Tadas iš skrynelės ištraukė nedidelį guminį balionėlį ir jo pripūtimo įrankį - tik pamačiusi, Vika iš karto suprato, kam tai skirta. "Tegu" - ir tvirtai suspaudė lūpas. Tadas priklaupė, palenkė Vikos kojas į šalis, balionėlis atsargiai įėjo į jam numatytą vietą. Tadas spustelėjo putimo pūslelę, balionėlis ėmė didėti. Kai baigė pusti, neskaudėjo, bet buvo labai nepatogu. "Tegu, dabar šoksime...". Vėl muzika, Vika su vargu atsikėlė nuo kėdės, kiek galėdama stengdamasi nekreipti dėmesio į žeminantį nepatogumą. Po pirmų žingsnelių tapo lengviau, bet netrukus vėl prie pojūčių prisidėjo po kūną klaidžiojanti plunksna. Judesiai vėl įgavo egzotiškų bruožų, bet Vika laikėsi kiek galėdama, tik mintyse vis kartojo - "Tegu, tegu, pati čia atėjau". Pagaliau kankinamas šokis baigėsi, plunksna nukeliavo atgal į dėžę, tik balionėlio, deja, niekas išimti nepasiūlė. Vėl pertrauka, Vika nepatogiai atsisėdo. 

Prasidėjus ketvirtajai melodijai, Vika vėl tikėjosi džentelmeniškai ištiestos rankos, bet vietoj to, iš pintosios dėžės Tadas ištraukė du aukso spalvos batelius. Atsiklaupęs, atsargiai juos uždėjo. Vika iš karto pajuto kur čia paslaptis: batelių padai turėjo dygliukus kurie iš karto įsirėžė į koją. Ir jau uždėjęs kurpaites, Tadas ištiesė ranką šokiui. 

Vika atsistojo, skausmas buvo stiprus, bet pakenčiamas. "Šoksiu taip, kad niekas nesužinotų kurpaičių paslapties" - ir ėmė suktis melodijos ritme. Reikėjo pamiršti batelių teikiamus pojūčius, nesisaugoti darant žingsnelius - kitaip nukentėtų šokis. Kai ėmė rausti ir kaisti veidas - Vika šoko toliau. Iš akių išriedėjo ašaros - Vika tik nusišypsojo ir šoko toliau. Pagaliau muzika nutilo, Tadas palydėjo Viką į vietą, nuėmė kurpaites ir parodė jų vidų žiūrovams. Tie, nors stebėjo išraudusi Vikos veidą ir ašaras, tik dabar suprato to priežastį. Pasigirdo garsūs plojimai. Vika apžiūrėjo savo kojas - nieko baisaus, melsvi įspaudai, greit jų nebeliks. 

Pertraukėlė buvo išnaudota Vikai apsirengti ir nusišluostyti ašaras. O tuo tarpu pasirodymui ruošėsi paskutinė pora - Rokas ir Milda. Čia vaizdas bus kitas - paradui vadovaus Milda, o Rokui atiteks jos žaisliuko vaidmuo. Dar prieš suskambant muzikai, Rokui buvo paliepta iki pusės nusirengti, nusiimti batus. Paklusniai įvykdžius paliepimą, prasidėjo šokis. Jau nuo pirmųjų žingsnelių, dešiniąja ranka Milda įsikibo Roko spenelį, tokiu būdu valdydama partnerio judesį ir padėtį. Matyt, valdymas buvo griežtas, o naguota ranka visai nešvelni. Rokas sukosi kaip vilkelis, tai patemptas žemyn pritūpdavo, tai tampomas sukdavosi, atitoldavo, priartėdavo. Pasibaigus pirmajam šokiui, Rokas buvo pritemptas iki parklupimo, o dama ištiesė jam pabučiuoti ranką. Trumpa pertraukėlė, visi stebėjo paraudusią Roko krūtinę su Mildos nagų žymėmis. Vėl pasigirdo muzika, ir šou tęsėsi. Šį kartą, valdymu per krūtinę reginys neapsiribojo. Milda vis stengėsi užlipti ant basų partnerio kojų. Rokas bandė išvengti tų Mildos batelių, nestatyti kojų į pavojingas pozicijas. Bet kur ten išvengsi, kai esi skaudžiai valdomas. Milda prisitraukdavo jį kuo arčiau ir iš karto - ant kojos. Šokis atrodė keistokas, lyg būtų nežinomo stiliaus, su nematytais žingsneliais ir judesiais. Muzikai pasibaigus, vyriškis ir vėl buvo parklupdytas iš pradžių už spenelio, paskui už plaukų galva nulenkta link Mildos kojos. Sekė ilgas bučinys, matyt iš dėkingumo už tai, ką jos koja darė šokio metu. Pertraukėlės metu, jau buvo gerokai įraudusi ne tik Roko krūtinė, bet ir veidas. 

Trečiajame šokyje, Roko krūtinė gavo išbandyti porą segtukų iš pintosios dėžės - gal Mildai pasirodė, kad savo ranką geriau išnaudoti partnerio valdymui įsikibus plaukų. Įsegus, Rokas susiraukė iš skausmo, bet šokis tęsėsi ir Mildos rankose jau Roko galva išdarinėjo keistojo šokio judesius - tai staiga būdavo atlošiama atgal, tai lenkiama pirmyn, kol beveik paliesdavo Mildos veidą. Nedelsiant už tokį įžūlumą pareidavo antausis ir šokis tęsdavosi. Kitą akimirką Milda jau stovėdavo partneriui ant kojos, ne tik sukeldama skausmą, bet ir vėl priduodama šokiui egzotikos. Muzika baigėsi, bet Roko plaukų Milda nepaleido. Nusiavė batelį, kilstelėjo koją ir Roko veidas ėmė artėti prie Mildos pado. Jau buvo visai arti, kai staiga procesas sustojo - arčiau nei centimetro, kiek betempė plaukus Milda. 

  - Maištas laive? - tepaklausė Milda ir paleido galvą. 

Rokas tylėjo, visi susidomėję stebėjo tokį netikėtą įvykių posūkį. 

  - Kaip gaila, kad neleidai to butelio vyno laimėti. Pagal taisykles, išėjus iš pasirodymo, laukia bausmė rykštėmis. Kaip pameni - vyrams dešimt kirčių... 

Rokas tylėjo. 

  - Prašau, nusiimk kelnes. 

Rokas dar kurį laiką patylėjęs, nenoromis ėmė tempti nuo savęs kelnes. Netrukus liko visai nuogas, kiti drabužiai jau buvo nurengti prieš šokį. 

Milda nulenkė Roko galvą virš kėdės ir vazoje ėmė ieškoti tinkamo įrankio. Ieškojo ilgai, matyt jos akimis, ne kiekviena rykštė atrodė pakankama atpirkti tokiam nusikaltimui. Ilgai švilpindama bandė tai viena, tai kitą, pagaliau išsirinko trejetą tikrai įspūdingų šmaikščių. 

  - Ką gi, Rokai, dabar tikrai tavęs nepagailėsiu - ir iš visų jėgų kirto per užpakalį. 

Rokas smarkiai krūptelėjo, po akimirkos sudejavo, ėmė linguoti užpakaliu į visas puses. Ant odos iš karto ėmė ryškėti raudonas dryžis. Neleidusi atsitokėti, Milda kirto antrąjį kirtį, tokį pat smarkų, rykštė apsivyniojo Roko užpakalį ir sulūžo. 

  - Uuuuu... - įsikibęs į kėdės kraštus Rokas ėmė raitytis. 

Kita rykštė - švilpt - pliaukšt. 

  - Aaaaa... - Rokas atleido kėdės kraštus, dabar jau kaip ungurys, raitėsi ant grindų. 

Čiaukšt. 

Rokas sustugo nesavu balsu ir keturiomis leidosi tolyn nuo Mildos. Jai priartėjus, pravirko, atsistojo. 

  - Ne, nebegaliu. Ne mano šiandien diena. Atsiprašau labai visų, bet tikrai nebegaliu. 

Prisiminusi savo patirti, Vika paklausė:

  - Gal prilaikyti? Arba virvės padėtų?

  - Ne, nebegaliu, labai skauda…

Milda klausiamai pažiūrėjo į Tadą: 

  - Kas dabar? 

  - Apsirenk, Rokai - Rokas tempėsi kelnes verkdamas dabar matyt jau nebe iš skausmo, bet iš gėdos ir nevilties - Ką pats manai apie tokią situaciją? 
 
 - Neiškenčiau... Šiandien kažkokia nervinga diena. Bet jūs visi man labai reikalingi... Klubas man reikalingas... man reikia tokių pojūčių, visada reikėjo... Aš tiek svajojau, tiek norėjau viso to... o dabar, kai tai jau čia, taip viską sugadinau... 

  - Rokai, mes visi čia savo noru, žinojome ko norime ir kas mūsų laukia. Griežtumas tam tikrose situacijose yra būtinas mūsų žaidimams. Iš mano patirties, kai to nebūna, jei nuolankiajam padarysi nuolaidą, labai greitai tų nuolaidų reikės dar ir dar, galiausiai nuolankusis pradės diktuoti sąlygas ir visas žaidimas nebeteks prasmės, taps niekam nebeįdomia parodija. Kad viskas vyktų ilgai ir su ugnele, reikia kad ne tik nuolankioji, bet ir vadovaujanti pusė gautų savo pasitenkinimo dalį. Jie turi jausti, kad, jei viskas taisyklių rėmuose, tada jų žodis absoliutus ir klubas padarys viską, kad tokią padėtį išlaikytų. Todėl, panašiais atvejais, mes leidžiame toliau lankytis klube tik su partnerio, kuriam buvai nepaklusnus, sutikimu ir laidavimu. Ir ne šiaip sau laidavimu, bet už tolimesnį nario elgesį laiduotojas atsako savo paties reputacija.  – Tadas atrodė susikrimtęs ne mažiau už Roką.

Milda kilstelėjo ranką:

  - Galiu kai ką pasiūlyti? Tadai, tu pažįsti manę, žinai kokia aš galiu būti supykusi? O dabar aš labai supykusi, gal todėl ir noriu tai pasiūlyti. Rokai, galiu apsiimti tave perauklėti. Greitai, per keletą asmeninių susitikimų, jei tik pats ryšiesi tam. Rezultatas garantuotas, bet procesas bus žiaurus ir skausmingas. Ir jei sutiksi, vėliau pasipriešinti jau nebegalėsi. Net jei ir pirštus griauši, o griauši tikrai. Bet po to nebeliks nervingumo, tapsi kantrus ir nuolankus, pabučiuoti moteriai koją taps malonus menkniekis, o dešimt rykščių bus kaip uodo įkandimas. Gerai pagalvok prieš apsispręsdamas – jei sutiksi, vėliau tavo dejonės ar maldavimai man suteiks tik malonumą. O kai įrodysi esąs tikrai nuolankus, laiduosiu už tave – paprastai su mano rekomenduotais žmonėmis toliau viskas būna gerai. Žinai kaip su manim susisiekti, gerai pagalvok ir apsispręsk. O dabar viso gero ir tikiuosi – iki.

Rokui išėjus, buvo nuspręsta už pasirodymą skirti dvi pirmąsias vietas – Gabijos-Olego  ir Vikos-Tado poroms, o vyną išgerti nedelsiant šio žaidimo garbei. Pripildžius taures, prasidėjo neskubus pokalbis.

  - Negalime kaltinti Roko, jis labai stengėsi, bet jam nesigavo. Iš patirties, tokių atvejų būna ne tiek mažai. Ne visi vienodai kantrūs, ne visi vienodai ramūs, o kaip Rokas sako, gal ir diena jam šiandien ne ta. Bet jei ateis perauklėjimui ir po to vėl norės į klubą – vadinasi viskas su juo gerai, vadinasi žmogus labai ir labai suinteresuotas – Milda iš tikrųjų tikėjo perauklėjimo sėkme – Jei ateis, pasikviesiu ką nors iš jūsų į kompaniją. Gal tu, Vika, norėtum? Pabandytum  skriaudikės vaidmenį, parodytumėm jam, kokios tos moterys būna negailestingos? Beje, geriausi valdingieji būna tie, kurie patys yra išbandę priešingą vaidmenį.

  - Nežinau, reikėtų pagalvoti. Gal, jei Rokas kreipsis ir jei reikės pagalbos… - Vika nebuvo tikra savo norais ir galimybėmis tokiame vaidmenyje. 

  - O kaip tau, Vika, pasirodė mūsų klubas ir žaidimai? – paklausė Tadas.

  - Tai, ko ieškojau, kartais sunku, bet to ir norėjau. O po pirmo lygio jaučiausi kaip po gyvybės eliksyro, taip jau seniai nesijaučiau. Stengiuosi ir savęs ir jūsų nenuvilti. Ir ateityje stengsiuosi.

  - Kol kas likai vienintelė naujokė. Trečiame lygyje vyksta naujokų krikštynos, tai jei ryšiesi – laukia daug įspūdžių… Susipažinsi su daugiau klubo narių, pamatysi pagrindinę klubo žaidimų salę. 

Teks ir pakentėti – naujokus mes krikštijame dvidešimt penkiais kirčiais bizūnu…

  - Eee… - Vikai suspurdėjo širdis, naujiena skambėjo labai jau pikantiškai.

  - Kiek mes jau tave pažįstam, Vika, tu mūsų klube labai pageidaujamas ir tikrai neatsitiktinis žmogus. Jau suteikei ir, manau, dar duosi daug malonių akimirkų ir klubo nariams, ir tikiuosi – sau. 

Mes labai lauksim tavęs trečiame lygyje, o dėl krikštynų – iškęsi. Jei savimi abejoji, pasiūlysime virves ar antrankius, jų panaudojimas žiūrovams malonumą padidins dvigubai. Nors pririštai ir skauda dvigubai stipriau, bet užtai ramiai galėsi visa atsiduoti pojūčiams, o ne savęs kontrolei.

“Tyčia gąsdina, kad jaudinčiaus iki pat tų krikštynų...”- pagalvojo Vika, jau žinodama kad į krikštynas eis, o ir virvių pagalbos ir teikiamo saugumo jausmo neatsisakys.

Ptero