Pasak medikų, anuomet į seksologus dažniausiai kreipdavosi vyrai, turintys potencijos sutrikimų, kitaip tariant – tie, kuriems pasireiškė erekcijos disfunkcija. Jie konsultacijai pas seksologą užsirašydavo tada, kai intymus gyvenimas su nuolatine partnere – žmona ar meiluže – jau buvo sutrikęs. Jų tikslas – atkurti savo seksualinį pajėgumą. Dabar į seksologą kreipiasi palyginti daug vyrų, turinčių visai kitokių problemų. Erekcija lyg ir niekur nedingo, bet...
Štai 32 metų finansininko Sauliaus (vardas pakeistas) patirtis:
„Intymūs santykiai su žmona – mes kartu jau beveik 6 metai – normalūs: ypatingos aistros nebeliko, bet keletą kartų per savaitę pasimylime. Žinau, kad ji norėtų daugiau, bet ir tokiu dažnumu nesiskundžia. Per pastaruosius metus esu turėjęs ir du meilės nuotykius ne su ja – abu su kolegėmis, labai patraukliomis moterimis. Dar iki suartėdamas intymiau, su abiem jomis daug bendravau – juk dirbome kartu, be to, atrasdavome bendrų pomėgių. Draugystė abu kartus peraugo į trumpalaikius romanus visiškai natūraliai. Deja, ir vienu, ir kitu atveju nepasirodžiau kaip seksualinis gigantas: nors po keletą kartų ir su viena, ir su kita meiluže esame kartu praleidę visą naktį, vienai nakčiai užtekdavo vieno kontakto – daugiau negalėjau.
Darbe man sekasi puikiai, dažnai rengiame vakarėlius, linksminamės klubuose, restoranuose. Kompanijoje daug jaunų, žavių moterų, nevengiu su jomis paflirtuoti. Neslėpsiu – po keleto kokteilių kai kurios ir pačios mane provokuoja, kartą viena visai nepažįstama ir tikrai labai graži mergina siūlė pasimylėti tiesiog klubo tualete. Tačiau erekcijos tuo metu kažkodėl nejaučiu. O taip norėtųsi pasilinksminusiam ir susijaudinusiam parlėkti pas žmoną namo... Deja, grįžtu tik pasilinksminęs ir nuvargęs.“
Keturiasdešimtmetis Viktoras prisipažįsta:
„Viena mano bendradarbių, jauna išsiskyrusi moteris vardu Indrė, gana atvirai pretenduoja tapti mano meiluže. Kai ji ateina su dokumentais pas mane į kabinetą – o taip nutinka kasdien – ji flirtuoja su manimi, ieško preteksto prisiliesti, prisiglausti. Atrodo – kaip klasikinė sekretorė iš filmų suaugusiesiems: aptempta palaidinė, trumputis sijonas. Ji iš tikrųjų graži, protinga. Bet jei būtų bent kiek nuovokesnė – leistų man pačiam jai rodyti dėmesį. Tada tikrai romanas tarp mūsų būtų realus – juolab kad santykiai su žmona pastaruoju metu pašliję, seksas – tik per šventes.
Bet Indrės elgesys mane tiesiog atbaido, aš nejaučiu jai seksualinės traukos ir bijau jos aistros... Mano draugužis į ją nereaguoja. Jaučiuosi kvailai: jauna, graži moteris pati man siūlosi, o aš – nenoriu! Bet juk aš – ne impotentas: kai tik santykiuose su žmona paskelbiamos laikinos paliaubos, viskas kuo puikiausiai pavyksta... nors aistra jai jau seniai išgaravusi“.
Naujosios amazonės
Atkreipkite dėmesį: ir Saulius, ir Viktoras šeimyniniame guolyje nejaučia problemų. Sauliaus meilužės taip pat neliko prie suskilusios geldos. Tačiau jiems kyla sunkumų bendraujant su kitokio psichologinio ir seksualinio tipo moterimis, kurios nepanašios į jų nuolatines partneres. Kaip tik šis reiškinys ir pavadintas naująja vyrų impotencija – jis pastebimas visose šalyse, išgyvenusiose seksualinę revoliuciją.
Su tokia vyrų problema JAV ir Vakarų Europos seksologai susidūrė dar 80-aisiais, kai panašiais sutrikimais skundėsi kas ketvirtas vyras, perkopęs Kristaus amžiaus slenkstį.
Vienas ryškiausių seksualinės revoliucijos padarinių – naujo tipo moterų atsiradimas. Tai savotiškos naujosios amazonės, kurios teigiamai vertina seksą, yra seksualiai aktyvios, o į seksualinius kontaktus leidžiasi ne dėl vyrų, ne dėl santykių su jais, bet visų pirma dėl savęs – kad patirtų malonumą. Todėl jos nelaukia iniciatyvos iš partnerio, jos pačios aktyviai siūlo save tiems, kurie joms patinka.
Būdamos patyrusios sekso vartotojos, jos visiškai neslepia nei fakto, kad yra turėjusios daugybę partnerių, nei savo ketinimų naujojo aistros objekto atžvilgiu. Tai anksčiau moterims apskritai nebuvo būdinga.
Dar visai neseniai moterys slėpdavo savo seksualinę patirtį ir, nors ir viliodavo vyrus įvairiais triukais, jie būdavo kur kas subtiliau užmaskuoti. Be to, daugeliu atvejų jų ketinimai būdavo ne neįpareigojantis seksas, bet rimtesni santykiai. O ir patirtis, lyginant su šiandieninių seksualiai aktyvių moterų, būdavo visai kukli.
Scenarijai ir stereotipai
Konkrečiam žmogui individualus intymių santykių scenarijus susidėlioja 14-16 gyvenimo metais, jam įtaką daro keletas faktorių, tarp jų – ir įsivaizdavimas, ko nori partnerė. Kuriantis šiam scenarijui susiformuoja ir sudėtingas kompromisas tarp to, ko nori pats vyras, ir to, ko, jo nuomone, nori moteris. Daugeliui vyrų šis scenarijus yra pakankamai lankstus: jis renkasi intymius santykius būtent šio scenarijaus rėmuose, tačiau gali patirti malonumą ir visai netikėtai susiklosčius aplinkybėms.
Kitiems būdingas kietesnis, nejudinamas scenarijus: jie pasitenkinimą patiria tik tada, kai santykiai atitinka konkretų planą, schemą, ir jokių nukrypimų. Toks kietas ir nepaslankus scenarijus ryškiausiai atsiskleidžia parafilijos (seksualinių nukrypimų) atvejais. Pavyzdžiui, jei sadizmo polinkių turintis vyras atsidurs lovoje su idealiai gražia, temperamentinga moterimi, kuri vis dėlto nesileis nei surišama, nei išperiama – toks seksas jam neteiks jokio džiaugsmo
Paaugliškos fantazijos savotiškai užprogramuoja mūsų fiziologiją: testosterono koncentracija kraujyje erotiškai bendraujant su nauja moterimi auga lėtai, pasiekia maksimumą tik maždaug po pusantros valandos. O štai pirmoji tokio bendravimo valanda, kaip rodo moksliniai tyrimai, labiausiai aktyvuoja intelektualinius galvos smegenų žievės centrus. Vyro, pirmą karta priimančio pas save namuose jam svarbią ir patrauklią moterį, smegenų veikla pirmąją valandą kone idealiai sutampa su jo encefalograma sprendžiant sudėtingą matematikos uždavinį. Ir tik paskui atsiranda susijaudinimo bangos, kraujyje padidėja testosterono kiekis. Taigi jei viešnia pasiūlys užsiimti seksu praėjus 15 minučių nuo jos atėjimo – vyras veikiausiai bus nepasiruošęs. Daugumai 35 metų ir vyresnių vyrų yra būtinas etapas, kai jis asistuoja, gundo, demonstruoja moteriai savo intelektualinius gebėjimus, ir tik tada pats bus pasirengęs intymiam kontaktui.
20-23 metų jaunuolių smegenų aktyvumas ir hormoninės sistemos veikla reiškiasi kiek kitaip: pasirodžius seksualiai patraukliai moteriai, intelektualinis smegenų aktyvumas taip pat sustiprėja, tačiau šis periodas trunka triskart trumpiau. Taigi jau po 20-30 minučių testosterono kiekis išauga, ir vyras yra pasirengęs suartėti.
Šio reiškinio priežastis – visai ne amžius. Kaltas šiuo atveju scenarijus: žmonės, kurių paauglystė prabėgo dar iki seksualinės revoliucijos, kitaip įsivaizduoja santykius.
Moterys, kurių bijo vyrai
Taigi dauguma 35-40 metų vyrų nėra pasirengę greitam ir netikėtam seksui su nauja partnere čia ir dabar, todėl vengia tokių situacijų. Esmė tame, kad vidutinio amžiaus vyrai jauną ir seksualiai aktyvią moterį vertina kaip patyrusią, spėja, kad ji turėjo daug partnerių, taigi instinktyviai bijo būti lyginami su jais – tais, kurie yra jaunesni, pajėgesni. Jie bijo, kad nepatenkins, kad moteris galbūt pasišaipys – vyrų jautrumas šioje srityje išties didelis.
Bijo – tai nereiškia, kad kritikuoja ar smerkia. Atvirkščiai, dažniausiai toks seksualiai aktyvus jaunų moterų elgesys juos žavi.
Taip pat nustatyta, kad vidutinio amžiaus vyrai dažnai yra linkę pervertinti jaunų moterų seksualinius poreikius. Kaip rodo tyrimai, šiandieninė moteris yra kur kas atlaidesnė partnerio seksualinėms problemoms ir trūkumams, nei seksualiai aktyvi moteris prieš 40 metų. Šiandieninės moters patirtis leidžia jai seksą vertinti realistiškiau, nepriimti asmeniškai seksualinių nesėkmių. Seksualiai aktyvi moteris yra labiau nei bet kada anksčiau pasirengusi padėti vyrui įveikti seksualinio gyvenimo sunkumus, garsiai nereiškia savo nepasitenkinimo.
Seksologai visa dar gvildena klausimą: ar vyrų, kenčiančių nuo „naujosios vyrų impotencijos“ (seksualinio sutrikimo netikėtų seksualinių kontaktų atveju, kai erekcija esant nuolatiniams lytiniams santykiams funkcionuoja be sutrikimų), baimės grįstos realiomis nuoskaudomis, ar tai – asmeninių perfekcionistinių nuostatų pasekmė?
Apklausos rodo, kad tik kas trečias vyras, patiriantis tokį erekcijos sutrikimo reiškinį, yra patyręs realių partnerės priekaištų, išgirdęs savo atžvilgiu pastabų apie jo seksualinius gebėjimus. Taigi likusieji du trečdaliai vyrų dėl savo laikinų sutrikimų gali kaltinti pačių sau iškeltus pernelyg aukštus reikalavimus.
Kaip jiems padėti?
Šiandieninė realybė siūlo vyrams daugybę galimybių paįvairinti savo seksualinį gyvenimą – tokių, kokių jie neturėjo niekada iki šiol. Tiek ilgalaikiai, tiek greiti santykiai be įsipareigojimų, tapo pasiekiami lengviau nei bet kada. Ir štai paradoksas: kai pagaliau atėjo seksualinių santykių laisvė, o seksualiai aktyvi, santykiams be įsipareigojimų pasirengusi moteris tapo nebe išimtimi, o norma, daugelis vyrų tiesiog nesiryžta tuo pasinaudoti. Ne todėl, kad fiziškai paseno ir sutriko jų fiziologinė funkcija. Paslaptis slypi kitur: paauglystėje susidarę intymaus gyvenimo stereotipai trukdo funkcionuoti naujomis aplinkybėmis, santykiuose su naujo tipo moterimis. Ir medikamentinis gydymas šiuo atveju nepadės – reikia psichologinės korekcijos. Tiesa, vyrui, kurio seksualiniai santykiai yra reguliarūs ir naujos partnerės jis neieško, ši problema apskritai nepažįstama.
Taigi svarbiausia, ką išsiaiškino mokslininkai tyrinėdami naujosios impotencijos reiškinį – tai, kad vidutinio amžiaus vyrai, nors dažnai yra nepasirengę staigiam ir netikėtam seksui su nauja partnere, laisvo seksualinio elgesio moterų nesmerkia – šis reiškinys juos žavi, o savo seksualumo neslepiančios ir nesibijančios moterys yra laikomos norma.
