Turint tai omenyje ir tą faktą, jog daugelis žmonių, greičiausiai, negauna tinkamo lytinio švietimo mokykloje, geriausia būtų turėti bent minimalias žinias apie LPL. Papasakosime kaip atpažinti, išsitirti ir gydyti dažniausiai pasitaikančias lytiškai plintančias infekcijas.
Chlamidijos
Chlamidiozė yra bakterinė infekcija, kuri gali atsirasti makštyje, gimdos kaklelyje, penyje, anuse, gimdoje, ar net akyse, gerklėje. Tai viena iš dažniausių LPL ir dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl moterims iki 25 – erių metų rekomenduojama išsitirti kartą per metus. Ši infekcija plinta per odą, taip pat vaginalinio, oralinio ar analinio sekso metu. Nėščioms moterims, užsikrėtusioms chlamidijomis, yra tikimybė perduoti infekciją vaisiui gimdymo metu.
Simptomai
Šią ligą atpažinti sunku, nes dažniausiai ji nepasireiškia jokiais simptomais. Tačiau gali atsirasti vaginos ar penio išskyrų pakitimų, gali patinti sėklidės ir tapti skausmingos, taip pat, šlapinimosi metu galite jausti deginimą. Jei chlamidijos atsiranda analinėje angoje, galite jausti skausmą tiesiojoje žarnoje, gali atsirasti išskyrų ar kraujo.
Kada turėtumėte pasitikrinti
Dėl to, jog ši lytiškai plintanti infekcija retai pasireiškia kokias nors simptomais, turėtumėte tikrintis po nesaugaus lytinio akto su nauju partneriu, po sekso su žmogumi jau užsikrėtusiu chlamidioze, ar maždaug kartą per metus, jei esate seksualiai aktyvus. Seksualiai aktyvios moterys iki 25 – erių metų turėtu reguliariai tikrintis kartą per metus. Šios amžiaus grupės moterys yra traktuojamos kaip didesnės rizikos grupė todėl, kad jų gimdos kakleliai vis dar formuojasi ir taip jos tampa labiau pažeidžiamos. Chlamidijų tyrimas gali būti atliktas iš šlapimo mėginio ar tepinėlio.
Kaip gydoma
Laimei, chlamidiozė lengvai išgydoma antibiotikais. Svarbu, kad partneris su kuriuo mylėjotės, taip pat pasitikrintų ir būtų gydomas kartu su jumis, kitu atveju, infekcija vėl kartosis. Jei chlamidiozė nebus išgydyta, ji gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, ypač moterims. Bakterijos gali išplisti gimdoje, sukelti dubens dugno uždegimą, kuris gali baigtis dideliu skausmu, nevaisingumu ar negimdiniu nėštumu.
Gonorėja
Tai viena dažniausiai pasitaikančių LPL. Gonorėja yra bakterinė infekcija, kuri, dažniausiai, būna besimptomė. Kaip ir chlamidiozė, šią ligą sukeliančios bakterijos apsigyvena sėkloje, priešejekuliaciniame sekrete ir vaginaliniuose skysčiuose. Gali pažeisti makštį, gimdos kaklelį, penį, anusą, gimdą, gerklę ir retai – akis. Taip pat kaip chlamidiozės atveju, moterims iki 25 - erių rekomenduojama pasitikrinti kartą per metus, nes ši liga labai dažna. Dažniausiai plinta per vaginalinius, oralinius, analinius lytinius santykius ir gimdymo metu motina ją gali perduoti vaikui. Taigi, net jei nepatiriate jokių simptomų, jūs vis dar galite būti infekcijos nešiotojas, todėl svarbu mūvėti prezervatyvą ir reguliariai tikrintis.
Simptomai
Daugelis nepatiria jokių ligos simptomų, o kartais simptomai būna vos pastebimi. Tačiau simptomai (jei tokių būna) atsiranda maždaug per savaitę nuo užsikrėtimo. Moterys gali jausti skausmą ar deginimą šlapinantis, pakinta makšties išskyros (tampa gelsvos ar kraujingos), patiriamas kraujingas tepliojimas tarp menstruacijų. Vyrai dažniau pajaučia gonorėjos simptomus: gelsvos, baltos ar žalios išskyros gali pasirodyti iš penio, jaučiamas skausmas ar deginimas šlapinimosi metu, gali patinti sėklidės, jos tampa skausmingos. Analinė infekcija dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau retais atvejai ima niežtėti aplink anusą, atsiranda išskyrų, skausmas tuštinantis. Taip pat, retai pasitaiko, tačiau, jei infekcija išplinta į gerklę, simptomai būna panašūs į peršalimą.
Kada turėtumėte pasitikrinti
Dėl simptomų nebuvimo, turėtumėte tikrintis kasmet, jei esate seksualiai aktyvus, arba po dviejų savaičių po nesaugių lytinių santykių. Gonorėjos tyrimas atliekamas iš šlapimo ar bet kokių kitokių žmogaus kūno išskyrų, kartais tinka ir makšties, šlaplės ar analinės angos tepinėlis.
Kaip gydoma
Kartais gonorėjos bakterijos būna atsparios antibiotikams, todėl šią ligą išgydyti gali būti sunkiau. Tačiau daugelis šios ligos atvejų yra lengvai išgydomi su antibiotikais. Labai svarbu gydytis visiems, su kuriais turėjote lytinių santykių. Po trijų mėnesių rekomenduojama atlikti pakartotinį tyrimą, kad įsitikintumėte, jog liga išgydyta. Negydoma gonorėja gali stipriai paveikti sveikatą: ji gali išplisti į šlaplę, sukelti dubens srities uždegimą, kuri gali baigtis stipriu skausmu, nevaisingumu ar negimdiniu nėštumu. Negydoma infekcija vyrui gali išplisti penyje ir sukelti sėklidžių skausmus.
Hepatitas
Yra keli hepatito tipai: nuo A iki E (virusinės infekcijos, sukeliančios kepenų uždegimą). Dažniausiai pasitaikantys yra A, B ir C tipo, hepatitas D gresia tik tiems žmonėms, kurie jau serga hepatitu B. Hepatitas E yra ypač retas išsivysčiusiose šalyse. Kiekvienas hepatito tipas plinta skirtingai, todėl papasakosime tik apie tai, kas susiję su lytiniu keliu plintančiomis hepatito formomis.
B tipo hepatitas yra dažniausiai plintantis lytinių santykių metu. Ši liga labai užkrečiama, plinta per kraują, spermą ir vaginalinius skysčius. A tipo hepatitas plinta per analinį ar oralinį kontaktą, D tipo – per kraują ir sekso metu.
Simptomai
Kiekvieną hepatito tipą sukelia skirtingos virusinės infekcijos, tačiau jas visas sieja panašūs simptomai. Šie simptomai dažniausiai pasirodo per dvi – penkias savaites. Gali kankinti panašūs į peršalimą simptomai, patamsėja šlapimas, oda pagelsta, akys pabąla, atsiranda karščiavimas. Hepatito A atveju gali atsirasti pykinimas, vėmimas ir skrandžio skausmas.
Kada turėtumėte pasitikrinti
Visi hepatitai diagnozuojami kraujo testu. Nuo hepatito A ir B egzistuoja vakcinos, kurios yra prevencinė priemonė. Jei jaučiate panašius simptomus, ar manote, kad galėjote kontaktuoti su užsikrėtusiuoju, turėtumėte pasitikrinti. Gali prireikti dviejų mėnesių, kad testas tiksliai parodytų hepatito infekciją, tačiau neturėtumėte laukti, jei jaučiatės blogai.
Kaip gydoma
B tipo hepatitas nėra išgydomas, bet dažniausiai išnyksta pats per keturias – aštuonias savaites. Net infekcijai dingus, 1 iš 20 žmonių užsikrėtusių hepatitu B tampa nešiotojais, tai reiškia, jog jie turi chronišką infekciją, kuri lieka užkrečiama visą likusį gyvenimą. Šios chroniškos infekcijos gali išaugti į rimtas kepenų ligas – cirozę ar kepenų vėžį.
Herpis
Yra du herpio tipai: simplex virusas-1 ir simplex virusas-2. Abu ligos tipai yra labai dažni ir abu plinta lytinio akto metu ar odos kontaktu. Dauguma žmonių herpio virusu užsikrečia nuo žmogaus, ant kurio kūno nematyti jokių herpio žaizdų. Herpis labiausiai užkrečiamas tada, kai matomos žaizdelės, iš kurių bėgantis skystis lengvai leidžia virusui plisti.
Simptomai
Herpio viruso simptomus žinoti ir atpažinti labai svarbu, nes herpio tyrimas būna tikslus tik tuo atveju, kai užsikrėtusysis turi pastebimų odos ar gleivinės pažeidimų, iš kurių imamas mėginys. Dažniausiai pasitaikantis simptomas – žaizdelės ant genitalijų ar burnos gleivinėje. Šios žaizdelės dažniausiai pasirodo per maždaug 29 dienas nuo užsikrėtimo, būna skausmingos, sukelia niežulį. Jos taip pat gali atsirasti vaginoje, vaginos prieigose, ant penio, anuse ir vidinėse šlaunų pusėse. Infekcijos, sukeltos herpio simplex-2 taip pat yra lydimos panašių simptomų, kaip susirgus gripu (patinsta limfmazgiai, aukšta temperatūra, krečia šaltis, kankina galvos skausmas, jaučiamas nuovargis). Tačiau daugelis užsikrėtusių herpio virusų gali nejusti jokių simptomų, todėl gali būti sunku išsiaiškinti ar sergate, kol nebus atliktas tyrimas.
Kada turėtumėte pasitikrinti
Herpio testai yra gana sudėtingi. Daugeliui žmonių, nepatyrusių herpio viruso protrūkio, galima nustatyti mažą antikūnų lygį kraujyje, todėl gydytojams ir yra paprasčiau testą atlikti imant tepinėlį nuo žaizdelių. Turėtumėte pasitikrinti kuo skubiau po kontakto su užsikrėtusiu.
Kaip gydoma
Herpio virusas neišgydomas, tačiau egzistuoja daugybė būdų simptomams mažinti. Antivirusiniai vaistai gali sutrumpinti herpio protrūkius genitalijų srityje. Taip pat galite maudytis karštoje vonioje ir palaikyti genitalijų zonos švarą. Nepamirškite nešioti laisvų drabužių, o jei jaučiate skausmą, jį numalšinti galite nuskausminamaisiais vaistais. Kai kuriais atvejais gydytojas gali išrašyti vaistus, kuriuos vartoti reikės kasdien.
ŽIV ir AIDS
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – virusas, puolantis kūno imuninę sistemą, laikui bėgant sukelia AIDS. ŽIV virusas pavojingas dėl to, jog griauna kūno imuninę sistemą ir kūnas nebebūna pajėgus kovoti su infekcijomis. ŽIV užsikrėsti galima oralinio, analinio ar vaginalinio sekso metu, taip pat moteris gali perduoti virusą vaikui gimdydama.
Simptomai
ŽIV virusas pavojingas dar ir tuo, jog dalis užsikrėtusių žmonių simptomų nejaučia kelerius metus, o kartais - net 10 metų. Šie žmonės nė neįtaria, jog serga ŽIV. Užsikrėtę ŽIV gali jausti padidėjusią temperatūrą, gali jausti skausmą ir pykinimą per pirmąsias dvi – keturias savaites po užsikrėtimo, nes šioje ligos stadijoje organizme plinta daugybė skirtingų virusų. Šie simptomai tipiškai trunka apie savaitę, o po to išnyksta visiškai, todėl dauguma metų metus nežino, jog yra užsikrėtę ŽIV. Net jei nejaučiate jokių simptomų, vis tiek esate ŽIV nešiotojas ir virusą galite perduoti kitiems, todėl svarbu saugus seksas ir reguliarūs tyrimai.
Kada turėtumėte pasitikrinti
Ligų kontrolės centras JAV rekomenduoja dėl ŽIV tirtis visiems nuo 13 iki 64 metų kartą per metus, bendros sveikatos patikros metu. Tačiau tirtis turėtumėte dažniau, jei:
- Turėjote lytinių santykių su užsikrėtusiu.
- Turėjote daugiau nei vieną sekso partnerį po paskutiniojo ŽIV tyrimo.
- Turite naują partnerį po paskutinio ŽIV tyrimo.
- Jums diagnozuota LPL (chlamidiozė ir herpio virusas didina riziką užsikrėsti ŽIV).
Dažniausiai kūnui prireikia trijų mėnesių, jog kraujyje imtų atsirasti ŽIV antikūnų, kurie reikalingi ŽIV nustatymui. Laikas tarp užsikrėtimo ir teigiamo testo rezultato vadinamas „lango periodu“. Šiuo periodu labiausiai tikėtina perduoti ŽIV virusą kitam žmogui.
Kaip gydoma
Šiuo metu ŽIV gydymui nėra jokių vaistų. Tačiau atsiranda vis nauji medikamentai, kurių pagalba gydomi ŽIV simptomai, jie taip pat mažina viruso progresavimą.
ŽPV
Greičiausiai, esate girdėję apie žmogaus papilomos virusą arba ŽPV (HPV angl.). ŽPV yra daugiau kaip 100 virusų grupė, kuriuos apima dažniausiai pasitaikančios LPL. Beveik kiekvienas seksualiai aktyvus žmogus užsikrečia ŽPV. Šis susirgimas dažniausiai nekenksmingas ir pranyksta savaime, tačiau kai kurie ŽPV tipai yra žinomi kaip gimdos kaklelio vėžio ir genitalijų karpų sukelėjai.
Simptomai
Yra du ŽPV tipai, dažniausiai sukeliantys genitalijų karpas – 6 ir 11. Šios karpos – tai odos spalvos ar pabalę guziukai, kurie atsiranda aplink lytinius organus ar analinę angą. Karpos yra visiškai pagydomos ir nesukelia daug žalos. Mažiausiai tuzinas ŽPV tipų sukelia vėžį. ŽPV 16 ir 18 tipai yra dažniausiai sukeliantys vėžinius susirgimus, jie laikomi ypač rizikingais. Daugelis žmonių, turinčių ypač rizikingus ŽPV tipus nepatiria jokių simptomų, kol jų neima kankinti rimti sveikatos sutrikimai, todėl svarbu reguliariai tirtis.
Kada turėtumėte pasitikrinti
ŽPV gali būti tiriamas imant tepinėlį ir gimdos kaklelio. Moterims nuo 21 iki 65 – erių metų rekomenduojama šį tyrimą atlikti kas tris – penkis metus. Deja, bet gimdos kaklelio tyrimas nėra tiesioginis ŽPV tyrimas, po jo galima tik daryti prielaidą, ar sergate ŽPV ar ne. Nuo ŽPV galima skiepytis, arba saugotis prezervatyvais. Beje, nuo šio viruso skiepytis rekomenduojama ir vyrams.
Kaip gydoma
Dauguma ŽPV tipų išnyksta savaime. Genitalijų karpos taip pat išnyksta savaime, tačiau kartais prireikia gydymo, jei jos ima trukdyti ar augti. Vaistų nuo ŽPV nėra.
Sifilis
Sifilis yra dažna bakterinė infekcija, sukelianti žaizdų atsiradimą ant genitalijų, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, jei negydoma. Gera žinia ta, jog sifilis lengvai išgydomas, jei nustatomas anksti, tačiau, jei infekcija negydoma, gali sukelti smegenų pažeidimus, paralyžių ir aklumą. Bakterijos plinta odos kontakto metu, o dažniausiai – analinio ir vaginalinio sekso metu.
Simptomai
Sunkiai pastebimi ir daugelis žmonių nesupranta, jog yra užsikrėtę. Tai sukta liga dar ir dėl to, jog yra keletas ligos stadijų ir jos gali būti panašios ar pasireikšti vienu metu. Pirmoji stadija – kai atsiranda sifilio sukelta žaizda, dažniausiai būna tvirta, nekelianti skausmo, dažniausiai – tik viena. Šios žaizdos atsiranda ant genitalijų ar analinės angos zonoje, tačiau gali atsirasti vaginoje, analinėje angoje ar kitose nematomose vietose. Žaizdos atsiranda nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių po užsikrėtimo. Antrosios stadijos metu tipiškai atsiranda bėrimai ant delnų ir pėdų, taip pat gali lydėti simptomai, panašūs į gripo, gali patinti limfmazgiai. Bėrimas gali trukti nuo dviejų iki šešių savaičių, gali atsirasti ir išnykti kas kelerius metus. Paskutinėje ligos stadijoje gali atsirasti navikai, aklumas ir paralyžius, gali būti padaryta žala nervų sistemai. Kai kuriais atvejais, sifilis mirtinas.
Kada turėtumėte pasitikrinti
Dėl to, jog sifilis lengvai išgydomas pirmosiose stadijose, turėtumėte pasitikrinti iš karto pastebėję žaizdą prie lytinių organų ar ant jų, taip pat, jei pastebėjote bet kurį iš kitų simptomų, įskaitant bėrimą. Pasitikrinti taip pat turėtumėte, jei sekso metu nesisaugojote, ar mylėjotės su užsikrėtusiu. Kitais atvejais, jei esate seksualiai aktyvus, tirtis turėtumėte kartą per metus.
Kaip gydoma
Infekcija lengvai pagydoma antibiotikais. Visi seksualiniai partneriai turėtų būti gydomi kartu.
